Laikinosios sostinės meras Andrius Kupčinskas gruodžio 22 dieną miestiečiams įteikė netikėtą kalėdinę dovaną.
Užuojauta politikams
Kaunas neteks 50 mln. litų investicijų. Lietuvos krepšinio sostinė, ko gero, nebesulauks Europos krepšinio čempionato rungtynių. Nemuno saloje neveiks moderniausia arena šalyje.
Neseniai Kauno taryba vienu balsavimu nubraukė kelis mėnesius aptarinėtą arenos plėtros viziją. Laikinosios sostinės areną dvidešimt penkerius metus panorusiam valdyti VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir FBK „Kaunas“ konsorciumui beliko apgailestauti, kad politikai priima miestiečiams nenaudingus sprendimus.
Kaina išaugo per naktį
Kelis mėnesius trukusių derybų rezultatai buvo pakeisti žaibiškai − per kelias minutes. Tarybos sprendimas pribloškė vienintelius verslininkus, pasiryžusius dalyvauti arenos valdymo konkurse. Nuspręsta, kad būsimieji Kauno arenos valdytojai turės mokėti 300 tūkst. litų per metus žemės mokestį, nors derybose buvo pasiekti visai kiti susitarimai.
Gruodžio pradžioje konsorciumo atstovai ir savivaldybės derybų grupės nariai baigė derinti koncesijos sutarties projektą. Tuomet į Kauno areną norintys investuoti verslininkai sutiko sumažinti koncesijos mokestį puse milijono litų, o savivaldybė pažadėjo už žemę, ant kurios stovi arena, skirti simbolinį 1 lito mokestį.
Politikai šį pažadą pamiršo per naktį ir netikėtai pasiūlė žemės mokestį padidinti iki 600 tūkst. litų kasmet. Po kelių minučių Taryba priėmė sprendimą: būsimasis koncesininkas kasmet turės mokėti 300 tūkst. litų. Tokio milžiniško žemės mokesčio Kaune nemoka jokie verslininkai.
Svarsto galimybę atsitraukti
Konkurso dalyviui Tarybos posėdyje atstovavusi Ūkio banko investicinės grupės, valdančios Kauno „Žalgirio“ klubą, valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė stebėjosi, kad politikai posėdyje nusprendė pakeisti derybose suderintą sutarties projektą.
„Toks siūlymas visiškai neatitinka sutartų sąlygų. Vykstant deryboms visą laiką buvo akcentuojama, kad žemės mokestis yra tiesiogiai susijęs su koncesijos mokesčiu. Buvo sutarta, kad jis bus 1 litas per metus, tačiau dabar iš dangaus nukrinta nauji skaičiai“, − kalbėjo A. Dementavičiūtė.
Kauno valdžia jau spėjo skryžiuoti špagas su vieninteliu miesto areną panorusiu valdyti operatoriumi
Investiciniai projektai, kurių Kauno valdžia nepanoro priimti
| Projektas | Investuotojai | Investicijų dydis |
| Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos ir išvystymo projektas | Ūkio banko investicinė grupė | apie 77 mln. litų |
| Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijos Aleksote išvystymas | VšĮ „Technopolis“ | apie 200 mln. litų |
| Investicijos į atliekų tvarkymo įmonę Kaune | JAV bendrovė „Norcon International“ | apie 180 mln. litų |
| Komercinio pastato statyba Šančiuose, A. Juozapavičiaus prospekte | IĮ „Lavamis“ | apie 50 mln. litų |
| Karo technikos muziejaus įkūrimas | VšĮ Karo paveldo centras | apie 30 mln.litų |
| Naujo stadiono Kaune statybos | Vokietijos statybų bendrovė STRABAG | daugiau nei 340 mln.litų |
| AB „Kauno grūdai“ infrastruktūros ir veiklos plėtra | AB „Kauno grūdai“ | apie 80 mln. litų |
