Apnuoginta R. Stonio imperija

Aiškėja tikrosios bendrovės „Dujotekana“ vadovo Rimando Stonio pasitraukimo priežastys: kova su nukentėjusiu Rusijos bankininku ir spaudimas iš dujų milžinės bendrovės „Gazprom“. 

Nuo draugystės iki priešų

„Balsas.lt savaitė“ pateikia įtakingo rusų portalo expert.ru publikaciją.

Buvę draugai ir verslo partneriai – dabar mirtini priešai. Rusijos milijardierius Igoris Desiatnikovas, pirkdamas iš vieno turtingiausių Lietuvos žmonių R. Stonio banką, nenutuokė, kad pats taps apgaulės auka.

„Iš pradžių neketinau pirkti banko, bet ši istorija tapo nuosekliu sutapimu su išdavystės elementais“, – pasakojo I. Desiatnikovas.

Viskas prasidėjo tada, kai į jį kreipėsi bičiulis ir siūlė pirkti gerą banką. Tuo metu kalba sukosi apie Tarptautinį prekybos banką („Internacionalnij torgovij bank“), kurį pardavinėjo lietuvis verslininkas R. Stonys.

Per patikėtinius valdo elektrinę

Rusijoje R. Stonys pagarsėjo 2001 metais, kai žiniasklaida pranešė, kad koncernas „Gazprom“ pasirašė precedento neturinčią dėl savo galiojimo trukmės (11 metų!) sutartį dėl dujų tiekimo Lietuvai. Pagal ją gavėju tapo bendrovė „Dujotekana“.

Jai vadovavo tuometis finansų ir pramonės korporacijos vakarų Lietuvoje prezidentas R. Stonys. Buvo manoma, kad kontrolinis „Dujotekanos“ paketas priklausys „Gazpromui“, o bendraturčiu bus R. Stonio kompanija.

Paskutinis bendras R. Stonio ir „Gazpromo“ projektas – Kauno šiluminės elektrinės, kurios galingumas 350 megavatų, statyba.

Šio objekto kontrolinis paketas atiteko tam pačiam dujų gigantui „Gazpromui“.

Kauno šiluminės elektrinės direktoriaus pareigas ėjo R. Stonys.

Bankas – už 6,5 mln. dolerių

Bankas atrodė gana sėkmingas – jo rodikliai buvo labai geri.

„Negalima sakyti, kad tai buvo stambus bankas. Vis dėlto jam priklausė nemažas kapitalas, kad nekiltų jokių nepasitenkinimų iš bankų priežiūros organizacijų, – pasakojo I. Desiatnikovas. – Paprašiau savo saugumo tarnybos patikrinti informaciją apie banką. Turėjau pažinčių centriniame banke, per juos ir pasiteiravau, kas ir kaip. Mane patikino, kad viskas gerai. Be to, sandoris dėl banko pirkimo tęsėsi apie metus, tuomet kartą per du–tris mėnesius vyko derybos, mums atsiųsdavo dokumentus, kuriuose buvo pateiktas balansas ir panašiai.

Specialiai ilgai delsiau dėl sandorio sudarymo, kad galėčiau stebėti banko veiklą. Visą tą laiką jis puikiai dirbo. Atrodė, kad viskas klostėsi gerai“.

Remiantis finansinės ataskaitos 2008 metų birželio duomenimis, kurią pateikė R. Stonys ir banko valdybos pirmininkas Sergejus Kučkinas-Valentinovičius, kreditinis banko portfelis sudarė 400 mln. rublių, visi kreditai priklausė patikimiausių kategorijai rizikos grupėje.

Banke nebuvo jokių uždelstų kreditinių įsipareigojimų ar didesnių problemų.

Remiantis šiais duomenimis ir gera savininko reputacija, 2008 metų gruodį I. Desiatnikovas už 6,5 mln. JAV dolerių nusipirko iš R. Stonio Tarptautinį prekybos banką.

Iš pradžių įtarimų nesukėlė

Rusijos verslininko I. Desiatnikovo teigimu, banko steigėjos buvo šešios kompanijos, priklausančios R. Stoniui, jo žmonai ir verslo partneriui Piotrui Voyenko.

„Tarp banko vadybininkų dominavo tik valdybos pirmininkas – Sergejus Kučkinas-Valentinovičius. Tai labai žavus žmogus, kuris paliko gerą įspūdį: paklusniai sėdėjo laukiamajame, pateikė visus popierius, viską aiškiai dėstė. Įsigijęs banką jo neatleidau, nes pokyčiai valdyboje iškelia naujų sudėtingų klausimų.

Ramiai reagavau į tai, kad banke liko sena vadybininkų komanda ir buvęs valdybos pirmininkas. Kad jiems būtų paprasčiau vykdyti įsipareigojimus, praktiškai nesikišau. Tik pirmuoju valdybos pavaduotoju paskyriau savo žmogų, kad galėčiau tiesiogiai viską stebėti“, – pasakojo I. Desiatnikovas.

Įvairių I. Desiatnikovo įmonių atstovai pradėjo pervedinėti į banką savo atsiskaitomąsias sąskaitas.

„Iš pradžių viskas klostėsi sėkmingai. Tačiau po poros mėnesių paskambino vieno televizijos kanalo direktorius ir pasakė, kad iš jo banko sąskaitos nepavyksta pervesti mokesčių ir reikėtų išsiaiškinti, kas vyksta, – kalbėjo jis. – Susirūpinęs paskambinau banko valdybos pirmininkui.

Iš S. Kučkino-Valentinovičiaus išgirdau tokį atsakymą: „Tai techninė klaida, įsivėlusi dėl kompiuterinės sistemos sutrikimų“. Taigi šio įvykio nesureikšminau. Vis dėlto po savaitės mokesčių užlaikymo problema vėl iškilo. Savo atstovo banke paprašiau viską patikrinti“.

Pribloškė patikrinimo rezultatai

Klestinčio milijardieriaus I. Desiatnikovo teigimu, patikrinimo rezultatai buvo tiesiog siaubingi.

„Išaiškėjo, kad visi dokumentai, visos kreditų sutartys buvo suklastotos. Kreditai buvo išduodami už labai gerą užstatą, ir buvo laikomi patikimiausiais. Bet atėjus kreditų padengimo terminui, kredito sutartis būdavo pratęsiama, o sutartis dėl užstato – ne, – pasakojo Rusijos verslininkas. – Taip įformindami kreditą turėjote kreditą su užstatu, o po kurio laiko – be užstato sutarties pratęsimo.

Taip vadinamasis banko kreditas pereidavo į kitą rizikos kategoriją. R. Stonio banke rizikos kategorijos niekada nesikeitė, visi kreditai buvo pirmoje grupėje – kaip patys patikimiausi“.

Šiandien turtingas Rusijos verslininkas apgailestauja, kad nepatikrino banko dokumentų kruopščiau.

„Pirkau banką su kreditiniu portfeliu ir kiekvienos atskiros sutarties netikrinome, – prisipažino jis. – Nepagalvojau, kad būtina tikrinti kiekvieną kredito sutartį, juolab žinant, kad už banko stovi pardavėjo reputacija, įstatymai ir elementari baudžiamoji žmonių atsakomybė“.

Banko savininkas susidūrė su rimta problema – 80 proc. visų banko aktyvų – visas kreditinis portfelis – perėjo į skiltį „lėšos iki pareikalavimo“.

„S. Kučkinas-Valentinovičius pradėjo man aiškinti: nesijaudinkite, tuoj pritrauksiu pinigų, pakeisime šiuos kreditus kitais. Tokios kalbos truko dar vieną mėnesį, kol galutinai įsitikinau, kad R. Stonio ir jo bendrininko S. Kučkino-Valentinovičiaus planas buvo toks: uždelsti viską kaip įmanoma ilgiau, o paskui paskelbti apie banko bankrotą“, – prisiminė I. Desiatnikovas.

Vengia kalbėti apie konfliktą?

Kučkinas-Valentinovičius šioje situacijoje būtų nukentėjusiuoju valdybos pirmininku, o atsakomybę turėtų prisiimti naujasis savininkas, t. y. I. Desiatnikovas. Ir kuo daugiau laiko praeis nuo banko įsigijimo iki bankroto, tuo daugiau atsakomybės turės prisiimti naujas savininkas už kreditinį portfelį.

„Supratęs, kad man ruošiami spąstai, parašiau laišką į centrinį banką. Aiškiai išdėsčiau, kad aš, naujasis Tarptautinio prekybos banko savininkas, aptikau fiktyvaus kreditinio portfelio požymių ir paprašiau patikrinti šią kredito organizaciją. Patikrinimas įvyko 2009 metų liepą ir iš banko buvo atimta licencija. Tokios būklės bankas negali egzistuoti, dėl to visiškai sutinku su centriniu banku“, – teigė I. Desiatnikovas.

Dabar I. Desiatnikovas bando susigrąžinti pinigus – jo pareiškimas pasiekė teisėsaugos organus.

„Uždelsėme su pareiškimo pateikimu, nes visą tą laiką rinkome duomenų bazės įrodymus. Remiantis dokumentais, kuriuos surinkome ir atnešėme tyrėjams, tampa aišku, kad R. Stonys puikiai žinojo apie banko padėtį ir kreditinio portfelio kokybę. Akivaizdu, kad pinigai, išduoti kaip kreditas, buvo pervesti į jo asmenines sąskaitas. Taigi R. Stonys yra šios apgaulės organizatorius“, – kalbėjo I. Desiantnikovas.

Surinkti duomenys rodo, kad tarptautinio prekybos banko pardavimas buvo ne vienintelė R. Stonio apgaulė. Su R. Stoniu susisiekti ir pabendrauti šia tema nepavyko.

Portalas patamushta.ru cituoja R. Stonio žodžius: „Po tokių veiksmų Rusijoje man aiškiai „pasiūlė“ palikti „Dujotekanos“ vadovo postą. Dabar iš manęs bando atimti mano viso gyvenimo verslą. Ateityje manęs laukia sudėtinga politinė ir juridinė kova su nepaprastu oponentu.“

TIK FAKTAI

Su „Dujotekana“ siejamo R. Stonio verslo interesai, kaip parodė atliktas parlamentinis Valstybės saugumo departamento (VSD) tyrimas, minimi garsiosiose saugumiečių pažymose:

2006 metų rugsėjo 15 dienos pažyma „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“, 2006 metų spalio 2-osios valdybos parengta pažyma „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai“, 2006 metų birželio 21 dienos pažyma „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešintoje medžiagoje minima, kad R. Stonys siekė daryti įtaką „Mažeikių naftos“ pardavimui, kuriam irgi skirta keletas iš 12 pažymų.

Parlamentarams liudiję VSD darbuotojai pasakojo, kad „Dujotekanos“ vadovas R. Stonys ne tik aktyviai domėjosi „Mažeikių naftos“ pardavimu, bet ir siekė, jog koncernas būtų parduotas kazachų įmonei „KazMunaiGaz“ ir net grasino tuometės Vyriausybės vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui nušalinimu.

Pilietinės demokratijos partijos lyderio, buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Algimanto Matulevičiaus knygoje „Valstybės valdymo užkulisiai“ rašoma, kad 2006 metų spalio 20-ąją vykusiame parlamentinio tyrimo posėdyje neįvardijami liudininkai atskleidė keletą intriguojančių R. Stonio veiklos faktų: „Per Stonį daroma įtaka dėl to, kad energetinius, transporto išteklius rusai paimtų į savo rankas. Buvo „Dujotekana“, turėjo atsirasti dar tokia pat, tik su geležinkeliais, kuri visą pelną imtų sau. R. Stonys net buvo suplanavęs tokią pat firmą, kaip „Dujotekanos“ su „Mažeikių nafta“, jeigu pavyktų jo projektas...“

„Iš tų mūsų medžiagų matyti, kad R. Stonio įtaka yra per Rusiją. Visus tuos klausimus jis derina, ką daryti, su kuo. Tai tose pažymose, galbūt nepilnai, bet tose pažymose visa tai matosi. Jei dabar dar pakomentuočiau direktoriaus pasakymą, kad ten yra galbūt ir netiesa ar dar kažkas. Tos pažymos rašytos ne principu „odna babuška skazala“ (viena bobutė sakė – red. past.) arba koks nors šaltinis pranešė. Bet tos pažymos parengtos iš tų pačių asmenų...“

„Čia buvo ta pažyma, ji ir pavadinta dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje. Tada atsimenate, buvo... Faktiškai Kauno termofikacinė elektrinė dabar priklauso „Gazpromui“. Ir valdė viena grupė, dabar nori paimti kita grupė ir paimti tas pats R. Stonys. Kai ten vyko šitas, jie į pagalbą pasikvietė VSD, R. Stonys pasikvietė...“

Televizijos kanalo „Amazing life“ prezidentas I. Desiatnikovas gimė 1966 metų birželio 6 diedą Maskvoje.

Comments are closed.